Krizės gali kilti bet kurioje organizacijoje, nepriklausomai nuo jos veiklos sferos. Itin svarbu, jog organizacija, atsiradus nenumatytai situacijai gebėtų ne tik ją suvaldyti, tačiau stengtųsi išvengti būsimų krizinių pasikartojimų.
Pereinant prie krizių komunikacijos ir jos aktualumo įmonėms derėtų paminėti, kad krizių komunikacija yra sudėtinga mokslo šaka, išsiskirianti tarpdiscipliniškumu – krizių komunikacija apima marketingą, sociologiją, psichologiją bei, žinoma, komunikaciją. Be abejo, siekiant suvaldyti kilusią krizę būtina puiki išorinė komunikacija, tačiau ne ką mažiau ir vidinė komunikacija, kuomet sutelkiamos bendros vadovų ir darbuotojų pajėgos.
Norint gebėti tinkamai suvaldyti kilusią krizę svarbiausia jai ruoštis iš anksto arba kitaip sakant – sudaryti pasiruošimo krizinei situacijai planą, kuris apima šias dedamąsias:
Vis dėlto, nepaisant net ir tinkamai paruošto krizinės situacijos komunikacijos plano nederėtų užmiršti, jog šioje situacijoje didžiausia atsakomybė tenka žmogiškiesiems resursams – tai vadovo ir darbuotojų suvokimas apie kilusią krizę, jos išorinis iškomunikavimas, suvaldymas ir tinkamas užbaigimas. Būtent jie turi gebėti tinkamai nuspręsti, kurią krizinės situacijos įveikimo strategiją rinktis, kokiu būdu valdyti krizę ir kokią informaciją galima iškomunikuoti visuomenei (pasitaiko atvejų, kai tai riboją teisinės atsakomybė, kai krizė susijusi su pernelyg jautria informacija ir pan.). Vadovas nepaisydamas krizės privalo imtis lyderio vaidmens, kuris nukreipia darbuotojus, duoda konkrečius nurodymus, kelia pasitikėjimą ir motyvuoja nepasiduoti norint įveikti net ir pačią sunkiausią krizę.
